Skriejantys kartu su vėju / A.Dudėnas Šiauliai plius
Mindaugas MALCEVIČIUS
Internete teko skaityti juokelį: „Dievas vaikšto vandeniu, o Čakas Norisas vaikšto Dievu“. Vienaip ar kitaip, bet skrieti vandens paviršiumi nori dažnas. Kad tai daryti galėtų burlenčių ir jėgos aitvarų mėgėjai, jiems reikia vėjo. Tačiau net ir esant visiškam štiliui, vis dažniau galima išvysti žmones, skriejančius vandens paviršiumi. Tokios galimybės atsirado Lietuvoje išpopuliarėjus vandenlenčių parkams. Tačiau kuo, be galimybės skrosti vandenį, iš tiesų įdomus vandenlenčių sportas?
Kai profesionalas vandenlente atlieka sudėtingus triukus, jėgos, greičio, ištvermės bei koordinacijos jam reikia nemažai. Tačiau norintiems tiesiog ramiai čiuožti, užtenka tik noro.
Rouven FAUST nuotr.
Daugėja vandenlenčių parkų
Apie vandenlentes geriausiai gali papasakoti tie, kurie jas ant kojų dedasi taip pat dažnai ar net dažniau, kaip eilinis žmogus sportinius batus. „Šiais metais atsirado daug naujų vandenlenčių parkų įvairiose Lietuvos kampeliuose ir tai mane bei visus šio sporto mylėtojus labai džiugina. Geriau tegul jaunimas užsiima šiuo ekstremaliu sportu, nei valkiojasi pakampėmis“, – sako vilnietis vandenslydininkas Domantas, dalyvavęs Šiaulių vandenlenčių parko atidaryme.
Vaikinui pritaria ir šiaulietis „Vėjūnų“ asociacijos viceprezidentas jėgos aitvarų ir burlenčių reikalams Artūras Dudėnas, kurį prieš daugelį metų į vieną sparčiausiai visame pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjančią sporto šaką – vandens slides – ateiti paskatino draugai.
Iš pradžių užtenka tik noro
Vis dėlto ar išmokti gražiai skrieti vandeniu taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš šono stebint kvapą gniaužiančius triukus atliekančius sportininkus? „Jei žmogus pakėlė koją ir pastovėjo penkias sekundes, tai plauks, jei ne – irgi plauks, tik, matyt, jam reikės žymiai daugiau kartų nukrist į vandenį“, – juokiasi A. Dudėnas.
Jis sako, kad, norint plaukti vandenlente ar jėgos aitvaru, būtina šiokia tokia koordinacija, tačiau labai išlavinti kūno raumenys – ne būtinybė. „Iš pradžių žmonės naudoja labai daug jėgos, nes stebint iš šono atrodo, kad jos ant vandens labai daug reikia. Taip, mokantis atlikti triuką, jėgos, greičio, ištvermės tikrai reikia, tačiau niekada nestovėjusiajam ant vandenlentės, praktiškai nereikia nieko. Užtenka noro ir gali palengva čiuožti tiek vaikai, tiek tėvai, tiek ir seneliai“, – sako A. Dudėnas.
Vilnietis Domantas įsitikinęs, kad ant vandens sunkiausi yra patys pirmi metrai. „Kai jau išmokstama plaukti, nemažai problemų gali sukelti apsisukimas. O vėliau, kai jau yra padėtas pagrindas, kiekvienas triukas reikalauja daug pastangų ir įdėto darbo. Tačiau po to, kai triukas pavyksta, jausmas būna nepakartojamas“, – sako vaikinas.
Vandens sporto veteranas A. Dudėnas pataria prieš šokant ant lentos pirmiausia padaryti bent jau nedidelę mankštą. „Taip pat svarbu pirmą dieną nepervargti, nepersitempti. Dažnai būna, kad pradedantysis, matantis patyrusio sportininko čiuožimą, bando jį atkartoti, atlikti triuką. Bet, mano manymu, pradžioje reikėtų išmokti čiuožti tiesiai, o tada jau galima mokytis daryti posūkį, šokti per trampliną, atlikti kitus įvairiausius triukus“, – pataria sportininkas.
Traumos – labai retos
A. Dudėnas neslepia, kad vandenlenčių sporte, kaip ir bet kuriame kitame, traumų ne visuomet pavyksta išvengti. „Tačiau norint gauti traumą, reikia kažką mokėti, kažką daryti ir kažką nauja mokytis. Susižeisti galima ir tada, jei žmogus bando padaryti daugiau nei iš tiesų supranta ir moka“, – įsitikinęs A. Dudėnas.
Vis dėlto visiškai išvengti traumų šios srities sportininkams – neįmanoma. „Pirmiausia todėl, kad nekritęs į vandenį, čiuožti neišmoksi. Aišku, po kelių skaudžių kritimų pripranti ir stengiesi nedaryti taip, kad kristum. Tiesa, visai nebekristi į vandenį neįmanoma, tačiau stengiesi kristi nebe taip skaudžiai“, – juokiasi vandens sporto meistras.
Bene geriausias būdas saugiai skrosti vandenį vandenlente – reguliarios treniruotės. Tačiau jos, pasak A. Dudėno, reikalingos tik tiems, kurie vandenlentes renkasi kaip savo gyvenimo būdą, kurie sportuoja profesionaliai. Pramogai užtenka ir dviejų kartų per vasarą. Neatliekant jokių sudėtingų triukų, o tiesiog norint gerai praleisti laiką, neverta ir kalbėti apie traumas.
Profesionalams įdomiausia triukai
Kalbėdamas apie tuos žmones, kurie į vandenlenčių trasą ateina tikrai dažniau nei du kartus per vasarą, A. Dudėnas neslepia, kad šie sportininkai sau kelia kur kas aukštesnius reikalavimus. Ekstremalaus vandens sporto entuziastas sako, kad šių žmonių požiūris tiek į treniruotes, tiek pasirengimą joms ir patį čiuožimą labai skiriasi nuo tų, kurie ant vandenlentės stojasi pirmą kartą.
„Pirmas važiavimas – apšilimas. Tada jau paprastai daromi kažkokie triukai. Esmė ir yra triukuose, nes tikri vandenlentės meistrai neįsivaizduoja savo čiuožimo be persivertimų pirmyn bei atgal, baro (lazdelės, į kurią įsikimba tempiamas sportininkas – red. pastaba) perėmimas rankomis už nugaros, viengubų ir dvigubų persivertimų per trampliną pirmyn ir atgal bei įvairiausių kitų triukų“, – sako A. Dudėnas, kuris juokiasi, esą triukų yra sugalvota tiek daug, kad, norint išmokti juos visus, reikia įdėti daug darbo, laiko, pastangų, kantrybės ir sėkmės.
Trenerius pakeičia internetas?
Ne vienerius metus pats įvairias vandens sporto šakas sportuojantis A. Dudėnas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje didžioji dalis save vandenlenčių meistrais vadinančių sportininkų – savamoksliai. Taip yra todėl, kad Lietuvoje lyg ir nėra profesionalaus trenerio. „Čiuožėjų tikrai yra gerų, kurie jau kelintą sezoną čiuožia, tačiau jie vieni su kitais bendrauja ir taip mokosi. Daugiau pažengę važiuoja į užsienį, semiasi patirties iš stipresnių“, – pasakoja A. Dudėnas.
Šiaulietis pastebi ir tokias tendencijas, kad nemaža dalis aukštesnį meistriškumo lygį pasiekusių sportininkų triukų mokosi internete, žiūrėdami įvairias video pamokas, stebėdami kitų sportininkų pasirodymus. „Žinoma, tie triukai internete atrodo labai paprasti, tačiau kai juos reikia iš tiesų padaryti, viskas daug sudėtingiau. Galiausiai, gautas patarimas iš profesionalo, kad ir dėl mažos smulkmenos, yra nepalyginamai vertingesnis, nei internetinės pamokos“, – įsitikinęs sportininkas.
Jėgos aitvaras suteikia laisvės pojūtį
Paprašytas palyginti čiuožimą vandenlente su jėgos aitvaru, A. Dudėnas sako, kad ir viena ir kita suteikia nepakartojamų įspūdžių. Tačiau bangų skrodimas jėgos aitvaru suteikia nepakartojamą laisvės pojūtį. „Čiuožiant su jėgos aitvaru, galima mėgautis erdve. Galima čiuožti kur tik panorėjus, taip pat netrūksta ir ekstremalumo. Jėgos aitvaras suteikia galimybę mėgautis ežerų pakrančių vaizdais, galima nardyti ir tarp bangų pajūryje“, – sako vandens sporto entuziastas.
Tačiau šiam malonumui turi būti tinkamos oro sąlygos, t. y. turi būti tinkamas vėjas. Nesant vėjo, puiki alternatyva – vandenlentė. „Jų pliusas tas, kad atėjai, įsijungei elektrą ir jau gali čiuožti. Vandenlente negalėtume plaukti nebent tada, jei neliktų elektros“, – juokiasi A. Dudėnas. Jo teigimu, vandenlenčių sportui parankus net lietus, kuris sudrėkina tramplinus, tad slydimas ir triukų atlikimas tampa kur kas lengvesnis, paprastesnis, nes norint geresnio slydimo, tramplinų nebereikia specialiai sušlapinti.
Čiuožimas paskui katerį – smagu, tačiau ne kiekvieno nosiai
Norintiems pajusti svaiginantį erdvės pojūtį, A. Dudėnas siūlo išbandyti ir čiuožimą vandenlente paskui katerį. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad toks ekstremalus slydimas vandeniu įkandamas toli gražu ne kiekvienam.
„Visiems pradedantiesiems rekomenduotina čiuožti paskui kabelį, kadangi jis traukia į viršų. Tad net ir netaisyklingai pastačius lentą, ne taip pastačius koją, vis tiek pavyks pačiuožti, nes kabelis iškels. Su kateriu ar vandens motociklu, kadangi vandenlentės vilkimo trosas yra žemai, žymiai sudėtingiau (nebent yra specializuota įranga). Tai reikalauja šiokių tokių čiuožimo įgūdžių. Kita vertus, vieną kartą gerai iščiuožus, nebeužmirši visą gyvenimą. Čia panašiai kaip važiavimas dviračiu“, – įsitikinęs A. Dudėnas, kuris sako, kad įgūdžiai išlieka, nes kartą pavykus, žmogus žino pusiausvyros, atramos bei lentos slydimo iš po kojų jausmą.
Kiekvienam savo
Norint, kad čiuožimas vandenlente suteiktų maksimaliai teigiamas emocijas, A. Dudėnas pataria atidžiai rinktis ir vandenlentę. Kadangi jų yra pačių įvairiausių. Reikėtų žinoti, kad ne visos tinka bet kuriam sportininkui ar šio vandens sporto mėgėjui. „Vandenlentė turi atitikti čiuožiančiojo svorį, kai kuriais atvejais ir ūgį. Taip pat pasirengimo lygį bei tai, ką ant lentos atsistojęs žmogus nori su ja daryti. Vienos vandenlentės skirtos tik čiuožinėjimui vandens parke ir paskui katerį, visai kitos – jei žmogus nori čiaužyti tik vandeniu, o ne kliūtimi. Svarbūs ir kiti vandenlentės pasirinkimo niuansai, tokie kaip lentos ilgis, plotis, forma, batų minkštumas, kietumas ir panašiai“, – čiuožimo vandeniu įrankio pasirinkimo niuansus vardija vandenlenčių meistras.
http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/Skriejantys kartu su vėju su A.Dudėnas